sutrenkti

sutrenkti
sutreñkti, -ia (sùtrenkia), sùtrenkė K; M 1. intr. NdŽ, 1 garsiai sudundėti, sugriausti: Reikia, kad lytų ir grausmas sutrenktų̃, tada žolė auga Aln. Vėl žaibas ir griaustinė tankiai sutrenkė Žem. Kai pavasarį sutrenkia griaustinis, tada jau galima eit maudytis LTR(Šmn). Gegužės pabaigoje sutrenkia pirmos trumpos, bet smarkios perkūnijos Vr. Grėtikė labai nusigandusi, kai perkūnija sutrenkusi I.Simon. | impers.: Akių mirksnyje ugnis blykstelėjo, ore sutrenkė – ir vienos gazelės nebėra Blv. 2. intr. imti trenkti, trinksėti: Nuo Palėvenės, tos su dominikonų vienuolyno baltu mūru, sutrenkė, sudundėjo arklių kanopos J.Balt. Eina eina, užgirdo – sutrenkė rateliai LTR. Ūmai būstinės durys taip sutrenkė, jog garsas nuaidėjo tartum šūvis . 3. tr., intr. smarkiai vieną su kitu sudaužti, sudurti: Aš kelis iš jų sùtrenkiau vieną į kitą makaulėmis NdŽ. Einam, Lauryną pasišauksim, sutrenksim stiklinėm, kad žiežirbos iš akių pasipiltų! J.Balt. | refl: Kaip pradės [perkūnas] padangėse akmenis leisti, tai net žarijos ritasi, kaip akmens susitrenkia BsMtI24. Susitrenkė šime ryte vienas bėgąsis trūkis su vienu stovinčiu Kel1881,58. | Laivai susìtrenkė į uolą NdŽ. 4. tr. N, Rtr, staigiu, stipriu smūgiu sukulti, suskaldyti, suardyti: Sutrenkiau bliūdą J. Anos tą uzbonuką užkart sutreñks Dv. | Buvom prieg remontų, kur sutrenkti namai [karo metu], sumušta Kpč. Perkūnas sùtrenkė gūžtą, ir starkas išlėkė, o jo vaikas sudegė Ps. | refl.: Ką veiks tau molio puodas prie varinio puodo, nesa jei susitrenkia, tada jis pagenda CI89. 5. tr. kiek sukrėsti, suduoti: Tik nereik sutreñkt, biškį jeigu tarkšt, i sprogsta [parakas] Škt. Kap sùtrenkė [ginklą], ir šovė Pls. Ką ji padarė, ar sùtrenkė [lempelę], ar ką, kad nedega Db. 6. intr. NdŽ staigiai, smarkiai suduoti, sukirsti, smogti: Sutreñkti kumščiu į stalą . Kad sutreñks sutreñks į stalą! Grž. Su koja sùtrenka supykęs Rdn. O šeimyną, vaikus – kad sutrenks koja į žemę, tai skliundžiumis visi lekia, kur tetės liepiami Žem. 7. tr. Rtr, NdŽ smarkiai užgauti, sumušti ar sužeisti: Rąstas koją sùtrenkė 1. Aš lėkiau, sùtrenkiau koją Ob. Mane tik sùtrenkė tus arklys, nesužeidė Kpč. Karvė sùtrenkė man galvą Rm. Galvą buvau sutreñkęs geležia Švnč. Jam sùtrenkė galvą i prakirto Jrb. Sùtrenkė medžias [tėvui] galvą Ktk. Vištos minkštkiaušius laido, musėt kas nors sùtrenkė Lkv. O kur smarkiai sùtrenkta ar užgauta – apvyniot bulbių lapais, visiškai apleidžia tą sutinimą Upn. Vabolė krito ant žemės, tris kartus apsisuko, nebagei galvą sùtrenkė PP11. Jei gyvą raumenį sutrenksime, raumuo tatai pajunta . Visus nervus sùtrenkė Erž. | refl. tr., intr. N, LL316, Š, 1, : Krisdamas taip susìtrenkiau, jog buvau nustojęs sąmonės NdŽ. Vakar puoliau an ledo ir susìtrenkiau – tai ir šiandien dar sopa Krkš. Krito aukštynyka, galvą susìtrenkė Bb. Tapenaus, tapenaus in daikto, negalėjau paeit sustreñkus Klt. Susìtrenkiau kelį į akminį Trk. Jug buvau susitrenkusi, bet Dievas mylėjo, neprisimetė liga Plng. Nuog bažnyčios nupuolė, labai sùstrenkė Mrc. Iškrito iš vežimo ir labai susitrenkė S.Stan. Susimušė galvelę, susitrenkė širdelę (d.) Mrj. 8. tr. Ser smūgiu atkrėsti, atitrenkti: Sùtrenka rankas su lapsėtuvais kulant, atsiviepsi lig ausų Šts. 9. tr. trenkiant įlaužti: Sutrenktąją nendrę jis nesudaužys ir gruzdantį knatą jis neišgesys brš. 10. intr. uždrožti, suduoti: Sutreñks gaspadorius, i klausys Yl. 11. tr., intr. NdŽ šnek. garsiai, kurtinančiai suaidėti (apie muziką, dainą); imti triukšmingai griežti ar dainuoti: Gatvėj sùtrenkė orkestras 1. Sutrenkė muzikantai, sudaužė kojomis į žemę šokėjai Žem. Sutrenkė būgnas, užgeso elektra salėje J.Balt. 12. tr. NdŽ sudrausti, subarti: Sùtrenkiau vaikus, kad spiestų lygu apsėsti Šts. Sudraustų [klebonas], sutrenktų, ir liautųsi ta apsimetėlė piktinus žmones S.Čiurl. 13. tr. R420, 569 prk. įveikti, nugalėti: Aš tavo žirgus ir raitelius sutrenksu CII1039. Dangaus žvaigždės kris ir danguje esančios galybės bus sutrenktos brš. Todėlei drebėkit jūs, puikūs valdovai, sutrenks jus lygybės pajėga . 14. refl. šnek. susirinkti, susibėgti: Jaunimas susìtrenkė į padūkimą Prn. 15. tr. šnek. drožti, rėžti (kalbą, šokį ir pan.): Sutreñkiam smarkiai dainą, vyrai! Dr. | Sutreñkiam abidvi, supletkavojam apie jaunimą, apie blogybes RdN.NdŽ triukšmingai atšvęsti: Ne aš būsiu, jeigu nesutrenksim vestuvių! J. Balt.
◊ į ãslą (į bãtą) sutreñkti smarkiai pašokti: O vakare tai gali į aslą sutrenkti M.Katil. Sùtrenkėm į bãtą par Kalėdas neblogai Lk.
\ trenkti; aptrenkti; atitrenkti; įtrenkti; ištrenkti; nutrenkti; patrenkti; partrenkti; pertrenkti; pietrenkti; pratrenkti; pritrenkti; sutrenkti; užtrenkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • sutrenkti — sutreñkti vksm. Sùtrenkė griausti̇̀nis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutrenkimas — sutrenkìmas sm. (2) DŽ1 1. refl. → sutrenkti 3 (refl.): Susitrenkimas su kitu laivu rš. | prk.: Vytautas susitrenkimą su ordenu paskubino prš. 2. Rtr → sutrenkti 4. | refl. Rtr. 3. NdŽ, KŽ → …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sumušti — sumùšti, sùmuša, sùmušė 1. tr. suteikti skausmo smūgiais, apkulti: [Onelės] nugarėlė ir šonai – viena mėlynė – kaip obuolys sumušta Žem. Tas nurėdė, sumùšo Kin. Kaip varno plunksną jį sumušo LTR. Atavežė sùmuštą kai obuolį OG415. Vienus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užmušti — užmùšti, ùžmuša, ùžmušė tr. 1. R nužudyti (ppr. smūgiu): Įpykinti žemaičiai būk ketinusys jį užmušti M.Valanč. Jo brolis galėjo ir žmogų ažmùšt Nmč. Akmenimis ažumuštas SD82. Susiedai suejo ir ùžmušė vilką Trak. Paėmiau pagalį ir užùmušiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrenkti — aptreñkti, ia (àptrenkia), àptrenkė tr. 1. Rtr, KŽ apmušti, apdaužyti: Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente J. 2. KŽ aptrypti, aplyginti: Kelias neaptrenktas N. 3. BŽ209 smūgiu apsvaiginti, pritrenkti. | refl.: Dabar ką gi, apsitrenkęs ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidurti — 1 atidùrti, atìduria, atidūrė; SD217 1. tr. duriant atbukinti: Atidūriau galą ylos, ir jau neblenda J. ║ sutrenkti bakstelėjus: Pirštą labai atidūriau Ėr. | refl. tr.: Bevalydama grindis, ji į stalo koją atsidūrė nykštį Rmš. 2. tr. užbesti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrenkti — atitreñkti, ia (atìtrenkia), atìtrenkė K, Š, NdŽ; N 1. tr. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas Aln. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi Grž. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkrėsti — atkrė̃sti, àtkrečia, àtkrėtė 1. tr. Š, Rmš smūgiu išjudinti iš vietos, atšokdinti: Ledą atkrė̃sti iš indo Dglš. Tokias akis aš sykį tebuvau matęs lankydamas ligonį, kuris buvo inkstus, krisdamas aukštinelkas, atkrėtęs Vaižg. Nemušk vaiko per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmušti atmuša atmušė — atmùšti, àtmuša, àtmušė 1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54. | prk.: Ineini… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • barkšterėti — barkšterėti, ėja ( ia), ėjo žr. barkštelėti: Aš girdėjau, kap raktai barkšterėjo Lp. Tik barkšterė[jo] durysa, ir pabudau Drsk. ║ intr. suduoti, sutrenkti: Kai aš tau barkšterėsiu per nagus, tai tu žinosi Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”